Klasės dienoraštis
IIg klasė 2014-2015 m. m.
Įdomi bei turininga kelionė
Sėdžiu prie lango įsisupusi į šiltą, gerokai man per didelį tėčio megztinį, geriu žalią arbatą, paskanintą medumi, ir stebėdama už stiklo balkšvus, drėgnus lietaus lašus prisimenu, kaip prieš keletą dienų nedideliu autobusu važiavome į ekskursiją. Dar ir dabar jaučiu tą jaudulį, kai pasiekėme Vilniaus universiteto duris. (Daugiau skaitykite čia.)
2014-10-10
Rūpinamės saugumu
Ir vėl rugsėjis. Ir vėl nauji mokslo metai, naujos žinios, nauji įspūdžiai, naujos pažintys su įvairiais dalykais. Visi bręstame, augame ir kuo didesni, tuo labiau patys turime rūpintis savimi. Nors dar tik pirmos savaitės, pirmos pamokos ir dar vis negalime susitaikyti su tuo, kad turime eiti į mokyklą, nieko nelaukiame ir stengiamės sužinoti kuo daugiau. Svarbiausias dalykas, kuriuo turime rūpintis, tai mūsų pačių saugumas. (Daugiau skaitykite čia.)
2014-09-10
Dalyvaujame ir renginiuose
Ką apie buvusią „b“ klasę mano „a“ klasės mokiniai?
Nuo pat pirmos dienos, kai susitikome pirmoje klasėje, esame geri draugai. Metams bėgant mūsų gretos keitėsi. Išėjo keletas klasės draugų, bet taip pat prisijungė naujų. Nauji klasės mokiniai greitai priprato ir tapome vieninga klase. Mūsų klasė yra draugiška, mėgstanti bendrauti. Kiekvienas esame skirtingas, bet tai netrukdo bendrauti, mokytis. Daug juokaujame, mėgstame sportuoti, turbūt todėl kūno kultūros pamoka yra visų mėgstamiausia ir geriausiai sekasi. Dalyvaujame olimpiadose, mokyklos renginiuose, sporto varžybose. Vykdavome į ekskursijas. Prieš klasių sujungimą, neturėjome vieningos nuomonės apie paralelinę klasę, nebuvo didelio noro, kad klasės taptų viena. Atrodė, jog bus sunkiau mokytis, nesutarsime labai gerai. Visi puikiai matėme, kad kita klasė yra draugiška, visi linksmi, bet nežinojome, kaip bus, kai bus bendra klasė.
Rugsėjo pirmąją, po klasių sujungimo, nauji klasės draugai iš karto pasirodė draugiški, bendraujantys, protingi. Pakankamai gerai sutariame su jais, vis labiau susibendraujame, stengiamės vienas kitą pažinti ir taip labiau suartėjam. Po klasių sujungimo, pamokose truputį sunkiau, daugiau triukšmo, bet tai ne kliūtis. Mokytis sekasi gerai. Visi mėgsta pajuokauti, yra labai smagu, nes klasės draugams tikrai netrūksta šmaikštumo. Mes labai patenkinti naująja auklėtoja. Ji ne tik gera lietuvių kalbos mokytoja, bet ir puiki auklėtoja. Žinoma, nepamirštame ir buvusios auklėtojos. Su ja turėjome daug smagiu akimirkų, išvykų. Tikimės, kad ir vėliau gerai sutarsime ir visada liksime gerais draugais.
Simona
Ką apie „a“ klasės mokinius mano „b“ klasės mokiniai?
Nuo mažų dienų esame pratę dirbti mažame kolektyve. Net devynerius metus mokomės ir tobulėjam kartu! Klasės draugai mums lyg šeimos nariai. Kiekvienas esame savitas, turintis savo nuomonę ir nebijantis ją reikšti. Smagu, kai klasėje yra žmonių, kurie visad pasirengę išklausyti, patarti. Turim daug bendrų prisiminimų. Per šiuos metus pasitaikė visko: nesutarimų, ginčų, net muštynių! Tačiau, kad ir kas nutiktų, visada surandame kompromisą. Visi atkakliai siekiame tikslų. Mes esame šilta, nuoširdi bei tvirta klasė. Mokomės ganėtinai gerai. Stengiamės siekti kuo geresnių rezultatų ir vėl tapti šauniausia klase. Be tokios puikios auklėtojos nebūtumėme tiek daug pasiekę!
Šis rugsėjis mums prasidėjo neįprastai. Dabar mūsų net 27! Prieš klasės sujungimą manėme, kad pagausėjus mokinių skaičiui nukentės ir mokslai, ir tarpusavio ryšys. Tačiau „a“ klasės mokiniai yra ramūs, tylūs. Nesitikėjome, kad taip greitai susibendrausime. Kaip ir mes, jie taip pat komunikabilūs, todėl nestinga temų pokalbiams. Labai linksmi, pasiryžę padėti. Tačiau, manome, kad nors ir esame viena klasė, senieji klasės draugai liks artimesni. Prisiminimai, keliantys šypseną, išgyvenimai. Tikimės, kad ateityje patirsime bendrų nuotykių, smagiai praleisime likusius trejus metus ir galbūt nebejausime skirtumo. Jie taip pat taps šeimos nariais!
Kornelija
Po „a“ ir „b“ klasių sujungimo – didžiausia klasė
Lapkričio 28 dieną Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija pakvietė į mokslinę konferenciją „Gražiausia kalba – gimtoji“, skirtą kalbininko Kazimiero Būgos gimimo 135-osioms metinėms.
Į gausiai susirinkusius žiūrovus kreipėsi Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos moksleiviai menine kompozicija „Laiškai. Iš praeities“. (Apie renginį daugiau skaitykite čia. )
Kalėdinė mugė
Štai ir sulaukėme žiemos, į duris pasibeldė šaltas gruodis. Nors mėnuo tik įpusėjo, bet gimnazijoje jau galime pajausti artėjančias Šv. Kalėdas.
Gruodžio 10-tąją vyko kalėdinė mugė, kuri sukvietė visus: smalsiuosius pradinukus, vyresniuosius mokinius bei mokytojus.
Apie artėjančią šventę mokiniams neleido pamiršti mūsų gimnazijos mokiniai, mugės organizatoriai– dešimtokai. Jie ne tik skelbimų lentoje pakabino skelbimą, bet ir nuolat priminė atnešti savo, tėvelių arba senelių darbelius. (Daugiau skaitykite čia.)
Kalėdinė mugė
Straipsnis gimnazijos laikraštyje „45 minutės“
Repeticija
Repeticija
Pasirodymas
Repeticija
Pilietiškumo akcija „Atmintis gyva, nes liudija“
2015-01-13
Studijos 2015
2015-02-04
Pasaulyje, po saule – jaukiausia vieta, pasiekta lygiu išsilavinimo keliu
Kas yra išsilavinimas? Tai informacija, sugrupuota ir sudėliota į mūsų galvose esančias lentynėles bei stalčius. Informacija, padedanti pasiekti savo tikslų, svajonių. Žinoma, ne visiems tai pavyksta, bet velniai griebtų, negi neverta pabandyti? Kai kurie sako: gyveni tik vieną kartą ir jei turi valios, vilties ir noro, tai imk ir daryk, o ne sėdėk ir mąstyk, kas būtų, jeigu būtų, bet nėra. Tai mesir darėme vasario penktą dieną ekskursijoje – pradėjome išsamiau domėtis mus traukiančiais dalykais, taip bandydami išsiaiškinti kelius, kuriais norėtume keliauti gyvenime.
(Daugiau skaitykite čia: „45 minutės“)
2015-05-22
Prieš išskleidžiant sparnus į šiltą vasarėlę
Regis, vos prieš kelias dienas pravėrėme mokyklos duris, sugrįžome į jaukius, aptrintus suolus, pietavome mokyklos valgykloje, o štai jau ir paskutinis skambutis nuskambėjo. Galbūt kai kurie su manimi nesutiktų, sakytų, kad mokslo metai truko labai ilgai, o ir laukti atostogų buvo sunku bei nuobodu. Galbūt dar paminėtų, kad juos tikrai išvargino nesibaigiantys namų darbai ir trumpi savaitgaliai... Bet, juk jau birželis, tiesa? Vadinasi, tas laikotarpis, praleistas mokykloje, nebuvo toks jau ilgas. O dar ir ekskursijų metas prasidėjo. Smagu prasiblaškyti, atsitraukus nuo kasdienių darbų ir moksleiviškų pareigų.
Mes, dešimtokai, vykome į tikrai įdomią ekskursiją. Man asmeniškai, šioji buvo viena iš pačių geriausiųjų. Kad ir kaip būtų keista, šį kartą važiavome į Kauną. Spėju, kad Vilniuje jau nebėra mūsų neaplankytų vietų.
Vos pasiekę reikiamą miestą pradėjome dairytis mūsų pirmo objekto. Šiaip ne taip, panaršę Kauno gatves, galiausiai patekome ten, kur suplanuota. Nenoriu nieko peikti, bet buvo matyti, kad autobuso vairuotojas nepadarė namų darbų ir neišsistudijavo reikiamo maršruto. Taigi, pirmoji vieta, į kurią atvažiavome, buvo Aviacijos muziejus. Galbūt berniukams buvo įdomiau ir jie geriau susigaudė kas, kur, kame, bet su gidu, kuris stengėsi išaiškinti viską paprasčiau ir suprantamiau, visi patenkinome savo smalsumą. Keliavome per sales, apžiūrinėjome ženkliukus, susipažinome su uniformomis, lėktuvų modeliukais, su tikrais lėktuvėliais-sklandytuvais, regėjome tikrą „Lituanika“ lėktuvą, kuris buvo naudojamas, kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“. Iš jo lašantis tepalas reiškė ne gedimą, o tai, kad šis lėktuvas tikrai skraido. Mums buvo paaiškinta, kuo skiriasi malūnsparnis nuo sraigtasparnio. Pagaliau viską užbaigėme pasiskraidydami virtualiu lėktuvu.
Kita aplankyta vieta buvo Anatomijos muziejus. Iškilo šiokių tokių nesklandumų jį surandant, bet tikrai buvo verta pasistengti. Buvo šiek tiek šiurpu, bet smalsumas nugalėjo baimę ir apžiūrinėjome eksponatus tikrai susidomėję. Regėjome žmogaus griaučius, stovinčius šalia gorilos, ir, tiesą sakant, jie ne taip jau ir daug skyrėsi, balzamuotą vaiką, kaip iš kokio filmo „Mumija“, taip pat apžvelgėme „užkonservuotas“ žmogaus kūno dalis: ranką, širdį, plaučius, kepenis, smegenis, tarp jų buvo ir „siamo dvynių“ kūnų, vaikas be smegenų. Man asmeniškai labiau patiko žmonių ir gyvūnų griaučiai. Ypač buvau sužavėta šikšnosparnio, driežo bei varlės skeletais. Vaikščiodami tarp eksponatų pastebėjome medicinos mokslus studijuojančių studentų, atėjusių galbūt pasirengti įskaitai ar įtvirtinti žinių. Abejoju, ar mano klasės draugai norės studijuoti šią sritį po to, ką regėjome.
Dar mums liko paskutinis objektas - Kauno valstybinis muzikinis teatras. Žiūrėjome spektaklį „Studentas elgeta“. Apie tai, kaip suimtas, elgetaujantis studentas, bet gudrus ir neieškantis žodžio kišenėje, buvo už pinigus paskirtas apsukti galvą turtingai merginai, apsimesdamas turtingu grafu. Buvo įdomu ir linksma. Galbūt kai ką išgąsdino pabaigoje nuaidėjęs netikėtas šūvis, bet po to iš to išgąsčio smagiai pasijuokėme. Taip ir baigėsi mūsų kelionė į Kauną.
Linkiu, kad vasarėlė nepasirodytų per trumpa ir kad visi spėtume kaip reikiant pailsėti.
Marija KUZMAITĖ